
Saulėgrąžų aliejus – tai augalinis aliejus, kuris, kaip ir daugelis kitų, išgaunamas iš sėklų. Jis gali būti rafinuotas arba ne. Bet kuriuo atveju jo negalima laikyti šviesoje ir šiltai, nes pradės oksiduotis, apkars ir taps nuodingas. Pradarytą aliejų geriausia laikyti šaldytuve, taip jis ilgiau išliks šviežias.
Rafinuotas saulėgrąžų aliejus neturi nei specifinio skonio, nei aromato, yra skaidrus ir be nuosėdų, todėl nesvyla ir tinka kepimui. Šio aliejaus smilkimo taškas – 200-230° С, tačiau nerekomenduojama jo kaitinti aukštesnėje nei 170° С temperatūroje, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninės medžiagos, kurios gali sukelti vėžį.
Nerafinuotas saulėgrąžų aliejus yra tirštesnis, skleidžia malonų saulėgrąžų sėklų aromatą ir turi švelnų riešutų skonį bei daug sveikatai naudingų savybių. Jis naudojamas kaip salotų užpilas arba juo gali būti gardinami padažai. Kepimui šis aliejus netinka.
Kalorijos – 884 kcal
Angliavandeniai – 0 g
Baltymai – 0 g
Riebalai – 100 g
Mononesotieji riebalai – 20 g
Polinesotieji riebalai – 66 g
Omega-3 – 0 mg
Omega-6 – 66 000 mg
Sotieji riebalai – 10 g
Vitaminas E – 41 mg
Vitaminas K – 5 μg

Medus – daug kalorijų turintis produktas, kurį iš esmės sudaro angliavandeniai, pagrinde gliukozė ir fruktozė. Tai natūralus saldiklis, naudojamas kaip sveikesnis cukraus pakaitalas.

Pastarnokas panašus į morką, o jo skonis primena petražolę ir salierą. Seniau tai buvo labai populiari daržovė, kurią žmonės vartojo taip, kaip dabar vartojama bulvė. Jis buvo mėgstamiausias garnyras prie žuvies ar mėsos, jį dėdavo į sriubas ir troškinius. Šiandien pastarnokas labiau naudojamas kaip prieskonis. Pastarnoko lapais ir žaliais gumbais gardinamos salotos, o termiškai apdorotu – mišrainės, troškiniai, sriubos bei mėsos patiekalai.

Svogūnas – ne tik prieskonis, suteikiantis patiekalams puikų skonį ir aromatą, bet ir labai naudingas sveikatai augalas. Jis mažina kraujospūdį, suteikia širdies arterijoms elastingumo ir padeda kovoti su vėžiu.

Griežtis, kol neatsirado bulvė, buvo įprasta daržovė ant pietų stalo. Juo buvo praturtinamos sriubos ir troškiniai, jis puikiai tiko kaip garnyras prie mėsos.

Burokėlis labai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas sriubų ir mišrainių ruošime. Ši daržovė valgoma visa: tiek šaknis, tiek lapai, tiek lapkočiai. Tačiau viršutinė dalis yra lengviau virškinama ir iš jos organizmas pasisavina didesnį kiekį antioksidantų, vitaminų bei mineralų nei iš pačio šakniavaisio. Šakniavaisį naudingiausia valgyti žalią, nes termiškai apdorojant jame esantis krakmolas virsta cukrumi. Ypač vertingos sveikatai yra burokėlių sultys.

Česnakas – universaliausias maisto produktas pasaulyje ir dažniausiai naudojamas prieskonis, suteikiantis maistui viliojantį aromatą ir nuostabų skonį.

Kopūstas – puikus svorio metimo komponentas, kurį, dėl jo mažo kalorijų skaičiaus, tikrai vertėtų įtraukti į dietą. Jis taip pat pasižymi dideliu skaidulų kiekiu, kurios suteikia sotumo jausmą ilgesniam laikui.

Brokolis – viena iš 100 kopūstų rūšių, kurioje, kaip ir kituose kopūstuose yra rafinozės. Tai cukraus rūšis, kurios žmogaus organizmas nepajėgia suvirškinti, dėl ko gali susidaryti dujos ir pasireikšti pilvo pūtimas, tad brokoliais nereikėtų piktnaudžiauti.

Artišokas virtuvėje priskiriamas daržovėms, tačiau iš tiesų tai dagių šeimos augalas, arba paprasčiau tariant – gėlė.

Rabarbaras – vertingas augalas, pasižymintis kalio, beta karoteno ir vitamino K gausa. Tačiau valgomi tik jo stiebai, šaknys naudojamos kaip vaistas, o lapų vartoti nedera.