
Duonvaisis – mėsingas atogrąžų vaisius, sveriantis 4-6 kilogramus, savo išvaizda panašus į džekfrutą. Jį galima valgyti prinokusį arba ne. Prinokęs duonvaisis yra saldus, banano skonio, o žalias ir termiškai apdorotas primena duoną.
Duonvaisis turi daug vitaminų ir mineralų. Jame dominuoja kalis, vitaminas C ir, skirtingai nei daugelyje kitų vaisių, B grupės vitaminai. Uždegimai, širdies ligos ar žarnų vėžys neturėtų būti baisūs vartojant šį augalą.
Kalorijos – 103 kcal
Angliavandeniai – 27 g
Natūralus cukrus – 11 g
Skaidulinės medžiagos – 5 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,2 g
Omega-3 – 18 mg
Omega-6 – 48 mg
Vitaminas B3 (niacinas) – 1 000 μg
Vitaminas B4 (cholinas) – 10 000 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 500 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 14 μg
Vitaminas C – 29 mg
Fosforas – 30 mg
Geležis – 0,5 mg
Kalis – 490 mg
Magnis – 25 mg

Citrina – vienas populiariausių vaisių pasaulyje, plačiai naudojamas virtuvėje. Ja gardinamos arbatos ir kiti gėrimai, salotos, desertai, garnyrai ir marinatai.

Bananas botanikoje yra uoga, tačiau kasdieniame gyvenime jis vadinamas vaisiumi. Šis augalas turi nemažai kalorijų, tačiau jas kompensuoja jame esantis fosforas, kalis, magnis, manganas, vitaminas C ir B grupės vitaminai. Tai labai maistingas vaisius. Jis ypač vertinamas besivystančiose šalyse, kur bananai yra vienas iš pagrindinių maisto produktų.

Arbūzas – gaivinantis vaisius, pagrinde sudarytas iš vandens ir cukraus, tačiau jame taip pat yra ir naudingų medžiagų, tokių kaip vitaminas A bei jo provitaminas beta karotenas, vitaminas C, fosforas, geležis, kalis ir magnis. O likopenas – gausiausias šiame vaisiuje, jis suteikia arbūzui stiprių antioksidacinių savybių.

Abrikosas buvo pradėtas auginti Kinijoje maždaug prieš 4 tūkst. metų. Tai geltonas, ovalios formos, mėsingas vaisius su kauliuku viduje. Senovėje dėl savo auksinės spalvos abrikosai buvo vadinami „saulės kiaušiniais“.

„Obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“ nėra iš piršto laužtas posakis. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad žmonėms, kasdien suvalgantiems po obuolį, buvo išrašoma mažiau receptinių vaistų.

Džekfrutas – didžiausias vaisius pasaulyje, sveriantis nuo 10 iki 25 kg, nors gali pasiekti ir 110 kg svorį. Šis vaisius skleidžia specifinį aromatą, panašų į supuvusių svogūnų kvapą, ir turi dvi valgomas dalis su unikaliais skoniais. Jo geltonos sėklų ankštys yra saldžios, primena ananasų ir bananų skonio mišinį, o baltas pluoštinis minkštimas naudojamas kaip mėsos alternatyva vegetariškuose receptuose. Džekfrutas taip pat gali būti valgomas ir žalias, tačiau prieš tai jį reikia termiškai apdoroti.

Figos – nedideli vaisiai, pilni mažų sėklyčių. Jų būna įvairiausių spalvų – nuo baltos iki juodai mėlynos. Šie vaisiai valgomi tik prinokę, antraip jų aitrios pieniškos sultys gali sukelti bėrimą.

Granatas – apvalus, raudonas, obuolio dydžio vaisius. Jis sudarytas iš daugybės sėklų, kurias dengia kieta luobelė. Tai rudens sezono augalas. Kuo granatas ryškesnės spalvos ir sunkesnis, tuo jis skanesnis ir sultingesnis.

Greipfrutas reiškia „vynuogiškas vaisius“, šį pavadinimą jis gavo dėl to, nes, kaip ir vynuogės, auga kekėmis. Jis labai panašus į apelsiną, bet yra žymiai didesnis, o jo minkštimas gali būti baltas, geltonas, raudonas arba rožinis. Greipfruto žievelė būna geltonos ar rausvai geltonos spalvos. Tai ganėtinai rūgštus vaisius.

Kivis – tai vijoklinio augalo vaisius, kuris buvo išvestas Kinijoje, dėl to taip pat vadinamas „kinišku agrastu“. Kivio minkštimas gali būti žalios arba geltonos spalvos.