SVEIKIAU.LTKalis
Kalis yra nepaprastai svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti gyvybiniuose organizmo procesuose, tokiuose kaip angliavandenių ir baltymų apykaita, mineralų ir vandens balansas, kraujo spaudimo reguliavimas, širdies ritmas, raumenų ir nervų sistemos veikla.
Kalis gaunamas su maistu, o jo perteklius pašalinamas per šlapimą. Jis randamas daugumoje maisto produktų, tačiau geriausi šaltiniai – ankštiniai augalai, sėklos ir riešutai.
Kalio trūkumas yra ganėtinai retas atvejis, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jei pasireiškia sumažėjęs apetitas, mieguistumas ar virškinimo sutrikimai. Kalis organizme gali sumažėti dėl streso ar antibiotikų vartojimo. Rekomenduojama dienos norma – nuo 1600 iki 2000 miligramų.
Kalio šaltiniai
MAISTO PRODUKTAI – KALIS (100g)
Kanapių sėklos – 1200 mg
Pistacijos – 947 mg
Migdolai – 733 mg
Avinžirniai – 718 mg
Žemės riešutai – 705 mg
Lazdynų riešutai – 680 mg
Anakardžiai – 660 mg
Špinatai – 558 mg
Duonvaisis – 490 mg
Avokadas – 485 mg
Sezamo sėklos – 468 mg
Džekfrutas – 448 mg
Graikiniai riešutai – 441 mg
Bulvė – 413 mg
Chia sėklos – 407 mg
Česnakas – 401 mg
Rūgštynė – 390 mg
Pastarnokas – 375 mg
Artišokas – 370 mg
Lęšiai – 369 mg
Lašiša – 364 mg
Silkė – 359 mg
Bananas – 358 mg
Kokosas – 356 mg
Pasiflora – 348 mg
Ešerys – 344 mg
Vištienos krūtinėlė – 343 mg
Moliūgas – 340 mg
Burokėlis – 325 mg
Morka – 320 mg
Jautiena – 318 mg
Brokolis – 316 mg
Griežtis – 305 mg
Vištiena – 290 mg
Rabarbaras – 288 mg
Šeivamedžio uogos – 280 mg
Salieras – 260 mg
Abrikosas – 259 mg
Krevetės – 259 mg
Vištienos šlaunelės – 239 mg
Pomidoras – 237 mg
Granatas – 236 mg
Ridikas – 233 mg
Figos – 232 mg
Baklažanas – 229 mg
Geltonoji paprika – 212 mg
Raudonoji paprika – 212 mg
Salotinė cikorija – 211 mg
Šparaginės pupelės – 210 mg
Saldžioji paprika – 200 mg
Agrastai – 198 mg
Kivis – 198 mg
Vyšnios – 198 mg
Ropė – 191 mg
Vynuogės – 191 mg
Papaja – 182 mg
Patisonas – 182 mg
Apelsinas – 181 mg
Poras – 180 mg
Žalioji paprika – 175 mg
Kopūstas – 170 mg
Mangas – 168 mg
Mandarinas – 166 mg
Gervuogės – 162 mg
Slyva – 157 mg
Braškės – 153 mg
Avietės – 151 mg
Pienas – 150 mg
Agurkas – 147 mg
Svogūnas – 146 mg
Greipfrutas – 139 mg
Citrina – 138 mg
Vištų kiaušiniai – 138 mg
Putpelių kiaušiniai – 132 mg
Kriaušė – 116 mg
Arbūzas – 112 mg
Ananasas – 109 mg
Agurotis – 108 mg
Obuolys – 107 mg
Varškė – 104 mg
Spanguolės – 80 mg
Moliuskai – 58 mg
Medus – 52 mg
Sviestas – 24 mg
Magnis
Magnis – dar vienas svarbus mineralas, būtinas kaulų ir dantų struktūrai bei normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Didžioji jo dalis koncentruojasi kauluose, net ⅔ šio mineralo kiekio. Tačiau nepaisant to, magnio nauda yra labai plataus spektro ir įtakoja daugelį organizmo funkcijų.
Kalcis
Kalcis yra svarbus mineralas, nuo kurio priklauso ne tik stiprūs kaulai, bet ir funkcionalūs raumenys, sveika nervų sistema bei kitos gyvybinės kūno funkcijos. Kalcio nauda organizmui yra neapsakomai didelė ir svarbi.
Testosteronas
Testosteronas yra lytinis, tiek moteriškas, tiek vyriškas hormonas, kurį sintetina sėklidės, kiaušidės ir antinksčiai. Tačiau vyrų testosterono lygis yra daug didesnis nei moterų.
Progesteronas
Progesteronas – tai lytinis moteriškas hormonas, atsakingas už kūno paruošimą apvaisinimui ir nėštumo palaikymą. Jį pagrinde gamina kiaušidėse esantis geltonasis kūnelis, o nėštumo metu – placenta. Progesteronas taip pat skatina kolageno gamybą, būtino odos stangrumui ir elastingumui išlaikyti.
Kortizolis
Kortizolis, taip pat žinomas kaip streso hormonas, yra gaminamas antinksčių žievėje ir išsiskiria streso arba gliukozės trūkumo metu. Kortizolis padeda tinkamai reaguoti į aplinką, išlaikyti budrumą ir motyvaciją. Jis taip pat turi stiprų priešuždegiminį poveikį.
Cinkas
Cinkas yra itin svarbus mikroelementas, kurio stygius ilgainiui sukelia rimtus negalavimus, tokius kaip alergijos, diabetas, katarakta ir kurtumas. Be to, vyrams gali pasireikšti prostatos adenoma, o vaikams – raidos sutrikimai. Cinko trūkumas taip pat siejamas su epilepsija, šizofrenija ir kitomis psichinėmis ligomis.
Varis
Varis yra labai reikšmingas mikroelementas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis būtinas geležies pasisavinimui, hemoglobino sintezei, deguonies apykaitai, cukraus metabolizmui ir nervų sistemos funkcijoms. Kaip ir geležis, varis dalyvauja eritrocitų gamyboje, kaulų formavimesi, imuniteto stiprinime bei kraujotakos ir nervų sistemos veikloje.
Fosforas
Fosforas – tai būtinas organizmui mineralas, kuris kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Be to, fosforas atlieka svarbų vaidmenį perduodant genetinę informaciją ir generuojant energiją. Dalyvauja medžiagų apykaitos ir augimo procesuose, aminorūgščių formavimesi bei nervų sistemos veikloje.
Jodas
Jodas yra labai svarbus mikroelementas, kurio organizmui reikia mažomis dozėmis. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį ir dalyvauja kalcio absorbcijoje.
Selenas
Selenas – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui labai nedidelėmis dozėmis. Jis aptinkamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis maiste dažniausiai priklauso nuo seleno koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje, kuriame augo ir gyveno augalai bei gyvūnai.