SVEIKIAU.LTSelenas
Selenas – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui labai nedidelėmis dozėmis. Jis aptinkamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis maiste dažniausiai priklauso nuo seleno koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje, kuriame augo ir gyveno augalai bei gyvūnai.
Selenas turi daug naudingų savybių ir veikia kaip antioksidantas. Jis stiprina imuninę sistemą, skatina medžiagų apykaitą ir nuo jo labai priklauso tiek moterų, tiek vyrų vaisingumas. Be to, selenas tiesiogiai įtakoja baltymų sintezę, skydliaukės veiklą bei DNR gamybą. Seleno nauda žmogaus organizmui yra be galo svarbi ir itin plataus spektro.
Seleno trūkumas yra retas, tačiau jam atsiradus visų pirmiausia nukenčia skydliaukė ir jos funkcijos, nes joje yra didžiausia šio mineralo koncentracija. Taip pat nusilpsta imunitetas, todėl sumažėja organizmo atsparumas ligoms. Gali pasireikšti įvairios alergijos bei priešlaikinis senėjimas.
Seleno paros norma yra apie 60-70 mikrogramų, kurią organizmas gali nesunkiai gauti iš tokių maisto produktų kaip grūdai, sėklos, mėsa, kiaušiniai, žuvis, jūrų gėrybės ir riešutai, ypač bertoletijos.
Seleno šaltiniai
MAISTO PRODUKTAI – SELENAS (100g)
Bertoletijos – 1920 µg
Kardžuvė – 58 µg
Chia sėklos – 55 µg
Kalmaras – 52 µg
Sardinės – 52 µg
Kiauliena – 45 µg
Silkė – 40 µg
Moliuskai – 39 µg
Tunas – 36 µg
Sezamo sėklos – 34 µg
Putpelių kiaušiniai – 32 µg
Vištienos krūtinėlė – 32 µg
Vištų kiaušiniai – 31 µg
Vištiena – 30 µg
Vištienos šlaunelės – 28 µg
Lašiša – 26 µg
Jautiena – 22 µg
Rudieji ryžiai – 21 µg
Anakardžiai – 20 µg
Soja – 18 µg
Ešerys – 16 µg
Česnakas – 14 µg
Kokosas – 10 µg
Varškė – 10 µg
Žemės riešutai – 7 µg
Graikiniai riešutai – 5 µg
Migdolai – 4 µg
Jodas
Jodas yra labai svarbus mikroelementas, kurio organizmui reikia mažomis dozėmis. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį ir dalyvauja kalcio absorbcijoje.
Fosforas
Fosforas – tai būtinas organizmui mineralas, kuris kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Be to, fosforas atlieka svarbų vaidmenį perduodant genetinę informaciją ir generuojant energiją. Dalyvauja medžiagų apykaitos ir augimo procesuose, aminorūgščių formavimesi bei nervų sistemos veikloje.
Varis
Varis yra labai reikšmingas mikroelementas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis būtinas geležies pasisavinimui, hemoglobino sintezei, deguonies apykaitai, cukraus metabolizmui ir nervų sistemos funkcijoms. Kaip ir geležis, varis dalyvauja eritrocitų gamyboje, kaulų formavimesi, imuniteto stiprinime bei kraujotakos ir nervų sistemos veikloje.
Cinkas
Cinkas yra itin svarbus mikroelementas, kurio stygius ilgainiui sukelia rimtus negalavimus, tokius kaip alergijos, diabetas, katarakta ir kurtumas. Be to, vyrams gali pasireikšti prostatos adenoma, o vaikams – raidos sutrikimai. Cinko trūkumas taip pat siejamas su epilepsija, šizofrenija ir kitomis psichinėmis ligomis.
Kalis
Kalis yra nepaprastai svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti gyvybiniuose organizmo procesuose, tokiuose kaip angliavandenių ir baltymų apykaita, mineralų ir vandens balansas, kraujo spaudimo reguliavimas, širdies ritmas, raumenų ir nervų sistemos veikla.
Geležis
Geležis organizme atlieka svarbų vaidmenį kraujo formavimesi ir deguonies transportavime. Tai nepakeičiama mineralinė medžiaga, gaunama tiek iš gyvulinės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Tačiau geležies pasisavinimas iš maisto gali skirtis priklausomai nuo šaltinio. Iš mėsos pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš grūdinių kultūrų – tik 5-10 proc. Šis procentas dar labiau sumažėja, jei kava, arbata ar pieno produktai vartojami kartu su šiuo mineralu. Be to, geležis ir vitaminas C turi komandinį poveikį, todėl jie abu turėtų būti toje pačioje lėkštėje.
Natris
Natris – itin svarbus mikroelementas ir elektrolitas, kuris kartu su kaliu sukuria elektrolitinę aplinką, reikalingą nervų ir raumenų ląstelių veiklai bei palaiko skysčių balansą organizme, užkirsdamas kelią dehidratacijai. Natris taip pat stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja pH lygį ir dalyvauja metabolizmo bei nervų sistemos veikloje.
Bertoletijos
Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.
Cukrūs
Cukrūs – tai paprastieji angliavandeniai, kurie struktūriškai skirstomi į monosacharidus ir disacharidus. Monosacharidai susideda iš vieno monomero, pvz., gliukozė, fruktozė ir galaktozė, o disacharidai – iš dviejų susijungusių monosacharidų, pvz., sacharozė ir laktozė. Sacharozė yra viena iš labiausiai naudojamų cukrų formų, tai – paprastasis cukrus. Dažniausiai jis išgaunamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių ir naudojamas gazuotų gėrimų, saldainių ir kitų konditerijos gaminių saldinimui.
Maistinės skaidulos
Skaidulos, dar vadinamos ląsteliena, yra augalinės kilmės maistinės medžiagos, be kurių mūsų virškinimo sistema negalėtų sklandžiai dirbti. Jos skirstomos į dvi rūšis: tirpias ir netirpias. Tirpios skaidulos, keliaudamos virškinamuoju traktu, sugeria vandenį ir tampa panašios į želatiną, o netirpios skaidulos išlieka nepakitusios. Pagrindiniai tirpių skaidulų šaltiniai yra brokoliai, briuselio kopūstai, pupelės, špinatai, obuoliai, apelsinai, greipfrutai, avižiniai dribsniai, vynuogės ir slyvos. Netirpių – vaisių ir šakninių daržovių žievelės, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, sėklos, grūdai, nemaltų kviečių produktai, kviečių ir kukurūzų sėlenos. Subalansuota mityba apima abiejų tipų skaidulas.