Šparaginės pupelės – nekaloringas maisto produktas, tinkantis laikantis dietos. Jose esančios skaidulos lengvai laisvina vidurius, mažina cholesterolį bei palaiko normalų gliukozės kiekį kraujyje. O geležis, kalcis, kalis ir magnis gerina medžiagų apykaitą.
Šparaginės pupelės, tiek šviežios, tiek šaldytos, pasižymi didele maistine verte. Jose gausu vitaminų, tokių kaip vitaminas C ir B grupės vitaminai, kurie reikalingi nervų sistemai ir imunitetui stiprinti bei sveikai odos būklei palaikyti. Šparaginės pupelės taip pat turi didelį kiekį vitamino K, būtino širdžiai ir kraujagyslėms. 200 gramų pupelių aprūpina organizmą šio vitamino norma visai parai.
Kalorijos – 31 kcal
Angliavandeniai – 7 g
Natūralus cukrus – 3 g
Skaidulinės medžiagos – 3 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,2 g
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 100 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 740 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 110 µg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 35 μg
Vitaminas C – 14 mg
Vitaminas K – 43 μg
Fosforas – 38 mg
Geležis – 1 mg
Kalcis – 37 mg
Kalis – 210 mg
Magnis – 25 mg
Putpelių kiaušiniai yra žymiai mažesni nei vištų kiaušiniai – net penkis kartus. Dėl šios priežasties juos pakanka virti vos 2-3 minutes. Nors putpelių kiaušiniai valgomi ir žali, tuomet jie turi didesnę maistinę vertę ir yra daug naudingesni sveikatai. Šie maži kiaušiniai pasižymi ypač ilgu galiojimo laiku. Spintelėje juos galima laikyti visą mėnesį, o šaldytuve – net 60 dienų.
Vištų kiaušiniai yra labai maistingas ir universalus maisto produktas, turintis svarbių vitaminų, mineralų bei įvairių sveikatai naudingų savybių. Jie ypač išsiskiria vitaminų D, A, B5, B9, B12, riboflavino ir cholino gausa. Kiaušiniuose taip pat yra daug cinko, fosforo, geležies, natrio ir seleno.
Sviestas vertinamas daugelyje patiekalų ir receptų, nes suteikia maistui glotnią ir kreminę konsistenciją. Tačiau jį vartoti reikėtų gana saikingai.
Varškė gali skirtis savo riebumu ir tekstūra. Pagal riebumą išskiriamos trys pagrindinės rūšys: riebi varškė, kurios riebumas siekia 13 procentų; pusriebė varškė, kurios riebumas svyruoja nuo 5 iki 13 procentų; ir liesa varškė, turinti mažiau nei 5 procentus riebumo. Kalbant apie tekstūrą, varškė gali būti glotni arba grūdėta.
Pienas yra universalus gėrimas, vartojamas visame pasaulyje. Iš jo gaminami įvairūs pieno produktai, tokie kaip grietinė, grietinėlė, sviestas, varškė, sūris, jogurtas, rūgpienis, kefyras, airanas ir pieno milteliai. Pagrindinis pieno šaltinis yra karvė, tačiau kai kuriuose regionuose mieliau vartojamas ožkos, avies, buivolės ar kumelės pienas.
Avinžirniai yra vertingas maistinių skaidulų šaltinis. 100 gramų avinžirnių turi net 12 gramų skaidulinių medžiagų, o tai yra trečdalis rekomenduojamos dienos normos. Skaidulos padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą ir stabilų gliukozės kiekį kraujyje bei apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Be to, jų dėka sotumo jausmas išlieka ilgesnį laiko tarpą, todėl avinžirniai yra puikus maistas lieknėjimui.
Soja – visavertis augalinės kilmės baltymų šaltinis, kuriame yra visos būtinos aminorūgštys. Tai pagrindinis mėsos ir pieno pakaitalas vegetarams ir veganams. Soja taip pat pasižymi svarbių vitaminų ir mineralų gausa, tokių kaip vitaminas K, B grupės vitaminai, cinkas, fosforas, geležis, kalcis, kalis, magnis, manganas, selenas ir varis.
Chia sėklos, kurios dar žinomos kaip ispaninio šalavijo sėklos, yra tikras supermaistas. 100 gramų aprūpina organizmą fosforo, mangano, seleno ir magnio norma visai dienai. Chia sėklos taip pat pasižymi ir kitų maistinių medžiagų gausa, tokių kaip skaidulos, polinesotieji riebalai, B grupės vitaminai, cinkas, geležis, kalcis, kalis ir varis, būtinų tinkamam kūno funkcionavimui ir gerai savijautai. Be to, jose gausu antioksidantų, kurie apsaugo nuo oksidacinio streso.
Kanapių sėklos yra minkštos ir švelniai primena riešutų skonį. Iš jų gaminami kanapių baltymų milteliai, aliejus ir pienas. Maltos kanapių sėklos gali būti naudojamos kaip džiūvėsėlių pakaitalas žuvies ar mėsos patiekaluose.
Sezamo sėklos suteikia patiekalams subtilų riešutų skonį ir padidiną jų maistinę vertę. Prieš naudojimą geriausia jas sutrinti arba sumalti, taip organizmui bus lengviau pasisavinti jose esančias maistines medžiagas.