
Žemės riešutai (arachisai) auga ant stiebų, primenančių pupas ir priklauso pupinių šeimai, todėl botaniškai jie yra pupos, o ne riešutai. Šio augalo ankštys susiformuoja po žeme, kiekvienoje ankštyje gali būti nuo 1 iki 4 sėklų.
Žemės riešutų nauda organizmui yra visokeriopa ir žinoma jau nuo senų laikų. Juose esančios maistinės medžiagos yra būtinos medžiagų apykaitai gerinti. Taip pat nervų sistemai, dantims ir kaulams stiprinti.
Žemės riešutai – vertingas baltymų šaltinis, kuris padeda sulieknėti, priaugti svorio ar tiesiog pagerinti sveikatą. Juose taip pat gausu ir kitų svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai, mineralai, antioksidantai, skaidulos, gerieji riebalai ir aminorūgštys. Tačiau dėl didelio kalorijų skaičiaus, juos reikėtų vartoti tik nedideliais kiekiais.
Kalorijos – 567 kcal
Angliavandeniai – 16 g
Natūralus cukrus – 5 g
Skaidulinės medžiagos – 9 g
Baltymai – 26 g
Riebalai – 49 g
Mononesotieji riebalai – 24 g
Polinesotieji riebalai – 16 g
Sotieji riebalai – 6 g
Vitaminas B1 (tiaminas) – 640 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 12 100 µg
Vitaminas B4 (cholinas) – 52 500 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 770 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 348 µg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 240 μg
Vitaminas E – 8 mg
Cinkas – 3 mg
Fosforas – 376 mg
Geležis – 5 mg
Kalcis – 92 mg
Kalis – 705 mg
Magnis – 168 mg
Manganas – 2 mg
Selenas – 7 µg
Varis – 1 140 µg

Anakardžiai – tai tropinio medžio, vadinamo anakardžiu, riešutai, kurie pasižymi salstelėjusiu skoniu bei ganėtinai minkšta tekstūra.

Migdolai – tai migdolo medžio riešutai. Jie valgomi švieži arba jais gardinami kepiniai, salotos bei žuvies, paukštienos ar mėsos patiekalai. Iš migdolų gaminami saldainiai, marcipanas, pienas, sviestas, aliejus, kremas ir migdolų miltai.

Graikiniai riešutai žinomi nuo seniausių laikų ir yra vartojami jau 12 tūkst. metų. Jie valgomi žali, kepti, marinuoti ar sūdyti. Iš jų spaudžiamas graikinių riešutų aliejus, pasižymintis nesočiųjų riebalų rūgščių gausa, puikiai papildantis dietinę mitybą bei padedantis sergantiems ateroskleroze. Iš aliejaus išspaudų gaminama riešutų chalva.

Lazdynų riešutai – tai ovalios arba šiek tiek pailgos ir suplotos formos riešutai. Jie būna apgaubti lapų gožele ir dažniausiai auga kekėmis. Šiuos riešutus galima valgyti šviežius arba apskrudintus. Iš jų taip pat spaudžiamas aliejus ir gaminama riešutų chalva.

Vyšnios – raudonos arba geltonos spalvos uogos, kurių yra apie 150 rūšių. Dvi pagrindinės – saldžiosios ir rūgščiosios. Abi vyšnių rūšys yra skanios tiek žalios, tiek termiškai apdorotos. Iš jų gaminami sirupai, uogienės, kompotai, desertai, sultys ir vyšnių vynas. Jomis gardinami padažai ir salotos.

Kanapių aliejus pasižymi geru omega-3 ir omega-6 santykiu. Be to, šios jame esančios omega rūgštys savo kiekiu gerokai lenkia daugelį žuvų.

Graikinių riešutų aliejus turi švelnų riešutų skonį ir yra gana lengvai virškinamas. Jis gali būti rafinuotas arba ne. Nerafinuotas graikinių riešutų aliejus naudojamas salotų, padažų, sriubų ir desertų gardinimui. O rafinuotas, priešingai nei pastarasis, tinka kepimui ir troškinimui.

Alyvuogių aliejus yra labai vertinamas ir gausiai naudojamas Viduržemio jūros šalių virtuvėje, todėl kartais dar vadinamas „skystu Viduržemio jūros auksu“. Pagrindinis šio aliejaus tiekėjas yra Ispanija.

Vynuogių kauliukų aliejus pagrinde išgaunamas karštosios ekstrakcijos būdu, nes šalto spaudimo metu jo išspaudžiama labai nedaug. Dėl šios priežasties šalto spaudimo vynuogių kauliukų aliejus yra brangesnis. Bet, nepaisant to, jo maistinė vertė didesnė.

Bičių duonelė – tai koriuose fermentuotos žiedadulkės, pasižyminčios baltymų, aminorūgščių, angliavandenių, lipidų, eterinių aliejų, fermentų ir vitaminų gausa. Šis supermaistas turi specifinį duonos raugą primenantį skonį ir sveria nuo 140 iki 180 mg.