Avokadas vartojamas kaip daržovė dėl savo skonio ir tekstūros, tačiau, nepaisant to, tai nėra daržovė. Avokadas taipogi nėra ir vaisius, kad ir kaip būtų keista, pagal sandarą botaniškai tai uoga.
Avokadas, skirtingai nei dauguma daržovių, vaisių ar uogų, pasižymi ne tik angliavandenių, bet ir gerųjų riebalų gausa. Jame esantys mononesotieji ir polinesotieji riebalai padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir lėtina oksidacijos procesus organizme. Avokadas – vienas maistingiausių augalinių maisto produktų, kuriame apstu vitaminų ir mineralų, tokių kaip pantoteno rūgštis, folio rūgštis, piridoksinas, kalis, vitaminas K ir daugybė kitų.
Kalorijos – 160 kcal
Angliavandeniai – 9 g
Natūralus cukrus – 1 g
Skaidulinės medžiagos – 7 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 15 g
Mononesotieji riebalai – 10 g
Polinesotieji riebalai – 2 g
Omega-3 – 11 mg
Sotieji riebalai – 2 g
Vitaminas A – 7 μg
Alfa karotenas – 24 μg
Beta karotenas – 62 μg
Beta kriptoksantinas – 28 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 1 700 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 400 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 300 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 81 μg
Vitaminas C – 10 mg
Vitaminas E – 2 mg
Vitaminas K – 21 μg
Cinkas – 0,7 mg
Fosforas – 52 mg
Geležis – 0,6 mg
Kalis – 485 mg
Magnis – 29 mg
Varis – 0,2 mg
Morka gali būti oranžinės, baltos, gelsvos ar violetinės spalvos ir sverti iki 200 gramų ar daugiau. Valgomas ne tik šakniavaisis, bet ir lapai. Juos galima dėti į troškinius, garnyrus ar salotas.
Slyva – tai įvairių spalvų ir dydžių kaulavaisis. Ji gali sverti nuo 10 iki 40 gramų ir daugiau. Slyvos odelė būna geltona, oranžinė, raudona, violetinė, mėlyna, įvairių atspalvių arba tiesiog žalia. Ją galima valgyti šviežią, šaldytą, džiovintą ar perdirbtą, pavvyzdžiui, uogienės ar džemo pavidalu.
Pasiflora, dar žinoma kaip marakuja, angliškai vadinama passion fruit, o tai reiškia „aistros vaisius“. Ji gali būti geltonos arba violetinės spalvos. Prinokusią pasiflorą galima atskirti iš jos ryškiaspalvės ir sutrūkinėjusios odelės.
Kriaušė – labai senovinis vaisius, kurio pasaulyje yra apie 5 tūkst. rūšių ir veislių. Ji gali būti žalios, geltonos, raudonos ar rudos spalvos. Dažniausiai šios spalvos nesikeičia per visą kriaušės nokimo laikotarpį, todėl sunku atskirti, kada ji jau prinokusi, o kada dar ne.
Papaja – tropinis vaisius, kuriuo galima mėgautis žaliu, prieš tai jį termiškai apdorojus, arba valgyti prinokusį – vieną ar vaisių salotose.
Baklažanas gali būti violetinės, rudos, žalios ar geltonos spalvos. Jis valgomas tik prinokęs, nes kitaip galima apsinuodyti solaninu. Solaninas – tai baklažano gynybinė medžiaga, skirta kenkėjams atbaidyti. Taip pat prieš valgant jį reikia termiškai apdoroti, žalias vartojimui netinka.
Burokėlis labai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas sriubų ir mišrainių ruošime. Ši daržovė valgoma visa: tiek šaknis, tiek lapai, tiek lapkočiai. Tačiau viršutinė dalis yra lengviau virškinama ir iš jos organizmas pasisavina didesnį kiekį antioksidantų, vitaminų bei mineralų nei iš pačio šakniavaisio. Šakniavaisį naudingiausia valgyti žalią, nes termiškai apdorojant jame esantis krakmolas virsta cukrumi. Ypač vertingos sveikatai yra burokėlių sultys.
Griežtis, kol neatsirado bulvė, buvo įprasta daržovė ant pietų stalo. Juo buvo praturtinamos sriubos ir troškiniai, jis puikiai tiko kaip garnyras prie mėsos.
Svogūnas – ne tik prieskonis, suteikiantis patiekalams puikų skonį ir aromatą, bet ir labai naudingas sveikatai augalas. Jis mažina kraujospūdį, suteikia širdies arterijoms elastingumo ir padeda kovoti su vėžiu.
Pastarnokas panašus į morką, o jo skonis primena petražolę ir salierą. Seniau tai buvo labai populiari daržovė, kurią žmonės vartojo taip, kaip dabar vartojama bulvė. Jis buvo mėgstamiausias garnyras prie žuvies ar mėsos, jį dėdavo į sriubas ir troškinius. Šiandien pastarnokas labiau naudojamas kaip prieskonis. Pastarnoko lapais ir žaliais gumbais gardinamos salotos, o termiškai apdorotu – mišrainės, troškiniai, sriubos bei mėsos patiekalai.