SVEIKIAU.LTMorka
Morka gali būti oranžinės, baltos, gelsvos ar violetinės spalvos ir sverti iki 200 gramų ar daugiau. Valgomas ne tik šakniavaisis, bet ir lapai. Juos galima dėti į troškinius, garnyrus ar salotas.
Morka pasižymi vitaminų ir mineralų gausa. Joje esantis vitaminas A, provitaminas beta karotenas, taip pat vitaminas K ir B grupės vitaminai bei kalis, fosforas ir natris suteikia šiam augalui didelę maistinę vertę ir daug gydomųjų savybių. Šias savybes sustiprina terminis apdorojimas, todėl morką vertingiausia valgyti virtą, troškintą ar keptą. Be to, morkų patiekalai turėtų būti ruošiami su trupučiu riebalų, tuomet organizmas galės optimaliausiai įsisavinti karoteną.
Morka – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 41 kcal
Angliavandeniai – 10 g
Natūralus cukrus – 5 g
Skaidulinės medžiagos – 3 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,2 g
Vitaminas A – 835 μg
Alfa karotenas – 3480 μg
Beta karotenas – 8280 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 1 000 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 300 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 100 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 19 μg
Vitaminas C – 6 mg
Vitaminas K – 13 μg
Cinkas – 0,2 mg
Fosforas – 35 mg
Geležis – 0,3 mg
Kalis – 320 mg
Natris – 69 mg
Slyva
Slyva – tai įvairių spalvų ir dydžių kaulavaisis. Ji gali sverti nuo 10 iki 40 gramų ir daugiau. Slyvos odelė būna geltona, oranžinė, raudona, violetinė, mėlyna, įvairių atspalvių arba tiesiog žalia. Ją galima valgyti šviežią, šaldytą, džiovintą ar perdirbtą, pavvyzdžiui, uogienės ar džemo pavidalu.
Pasiflora
Pasiflora, dar žinoma kaip marakuja, angliškai vadinama passion fruit, o tai reiškia „aistros vaisius“. Ji gali būti geltonos arba violetinės spalvos. Prinokusią pasiflorą galima atskirti iš jos ryškiaspalvės ir sutrūkinėjusios odelės.
Kriaušė
Kriaušė – labai senovinis vaisius, kurio pasaulyje yra apie 5 tūkst. rūšių ir veislių. Ji gali būti žalios, geltonos, raudonos ar rudos spalvos. Dažniausiai šios spalvos nesikeičia per visą kriaušės nokimo laikotarpį, todėl sunku atskirti, kada ji jau prinokusi, o kada dar ne.
Papaja
Papaja – tropinis vaisius, kuriuo galima mėgautis žaliu, prieš tai jį termiškai apdorojus, arba valgyti prinokusį – vieną ar vaisių salotose.
Mangas
Mangas – atogrąžų kraštų vaisius, sveriantis 150-750 gramų. Jo sezonas būna nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio, tuomet šis kaulavaisis skaniausias.
Avokadas
Avokadas vartojamas kaip daržovė dėl savo skonio ir tekstūros, tačiau, nepaisant to, tai nėra daržovė. Avokadas taipogi nėra ir vaisius, kad ir kaip būtų keista, pagal sandarą botaniškai tai uoga.
Baklažanas
Baklažanas gali būti violetinės, rudos, žalios ar geltonos spalvos. Jis valgomas tik prinokęs, nes kitaip galima apsinuodyti solaninu. Solaninas – tai baklažano gynybinė medžiaga, skirta kenkėjams atbaidyti. Taip pat prieš valgant jį reikia termiškai apdoroti, žalias vartojimui netinka.
Burokėlis
Burokėlis labai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas sriubų ir mišrainių ruošime. Ši daržovė valgoma visa: tiek šaknis, tiek lapai, tiek lapkočiai. Tačiau viršutinė dalis yra lengviau virškinama ir iš jos organizmas pasisavina didesnį kiekį antioksidantų, vitaminų bei mineralų nei iš pačio šakniavaisio. Šakniavaisį naudingiausia valgyti žalią, nes termiškai apdorojant jame esantis krakmolas virsta cukrumi. Ypač vertingos sveikatai yra burokėlių sultys.
Griežtis
Griežtis, kol neatsirado bulvė, buvo įprasta daržovė ant pietų stalo. Juo buvo praturtinamos sriubos ir troškiniai, jis puikiai tiko kaip garnyras prie mėsos.
Svogūnas
Svogūnas – ne tik prieskonis, suteikiantis patiekalams puikų skonį ir aromatą, bet ir labai naudingas sveikatai augalas. Jis mažina kraujospūdį, suteikia širdies arterijoms elastingumo ir padeda kovoti su vėžiu.