SVEIKIAU.LTPasiflora
Pasiflora, dar žinoma kaip marakuja, angliškai vadinama passion fruit, o tai reiškia „aistros vaisius“. Ji gali būti geltonos arba violetinės spalvos. Prinokusią pasiflorą galima atskirti iš jos ryškiaspalvės ir sutrūkinėjusios odelės.
Pasiflora turi daugybę naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip kalis, fosforas, vitaminas C, beta karotenas ir B grupės vitaminai, ypač niacinas ir piridoksinas. Tačiau joje yra prastas omega-3 ir omega-6 santykis – net 1:410. Šių nepakeičiamų riebiųjų rūgščių balansas labai svarbus organizmui. Omega-6 pertekliaus pasekmės gali būti infarktas, insultas ar kitos sveikatos problemos.
Pasiflora – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 97 kcal
Angliavandeniai – 23 g
Natūralus cukrus – 11 g
Skaidulinės medžiagos – 10 g
Baltymai – 2 g
Riebalai – 0,7 g
Omega-3 – 1 mg
Omega-6 – 410 mg
Vitaminas A – 64 μg
Beta karotenas – 743 μg
Beta kriptoksantinas – 41 μg
Vitaminas B3 (niacinas) – 2 000 μg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 100 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 14 μg
Vitaminas C – 30 mg
Fosforas – 68 mg
Kalis – 348 mg
Magnis – 29 mg
Natris – 28 mg
Kriaušė
Kriaušė – labai senovinis vaisius, kurio pasaulyje yra apie 5 tūkst. rūšių ir veislių. Ji gali būti žalios, geltonos, raudonos ar rudos spalvos. Dažniausiai šios spalvos nesikeičia per visą kriaušės nokimo laikotarpį, todėl sunku atskirti, kada ji jau prinokusi, o kada dar ne.
Papaja
Papaja – tropinis vaisius, kuriuo galima mėgautis žaliu, prieš tai jį termiškai apdorojus, arba valgyti prinokusį – vieną ar vaisių salotose.
Mangas
Mangas – atogrąžų kraštų vaisius, sveriantis 150-750 gramų. Jo sezonas būna nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio, tuomet šis kaulavaisis skaniausias.
Mandarinas
Mandarinas auginamas atogrąžų ir subtropikų regionuose, ypač Kinijoje. Jo derlius imamas lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, tada šis vaisius yra skaniausias ir turi didžiausią maistinę vertę.
Apelsinas
Apelsinas kilęs iš Kinijos, jo pavadinimas reiškia „Kinijos obuolys“. Yra dvi pagrindinės apelsinų rūšys: saldieji ir kartieji. Saldieji apelsinai valgomi švieži, o iš karčiųjų gaminami džemai, marmeladai, likeriai, antpilai ir prieskoniai.
Slyva
Slyva – tai įvairių spalvų ir dydžių kaulavaisis. Ji gali sverti nuo 10 iki 40 gramų ir daugiau. Slyvos odelė būna geltona, oranžinė, raudona, violetinė, mėlyna, įvairių atspalvių arba tiesiog žalia. Ją galima valgyti šviežią, šaldytą, džiovintą ar perdirbtą, pavvyzdžiui, uogienės ar džemo pavidalu.
Morka
Morka gali būti oranžinės, baltos, gelsvos ar violetinės spalvos ir sverti iki 200 gramų ar daugiau. Valgomas ne tik šakniavaisis, bet ir lapai. Juos galima dėti į troškinius, garnyrus ar salotas.
Avokadas
Avokadas vartojamas kaip daržovė dėl savo skonio ir tekstūros, tačiau, nepaisant to, tai nėra daržovė. Avokadas taipogi nėra ir vaisius, kad ir kaip būtų keista, pagal sandarą botaniškai tai uoga.
Baklažanas
Baklažanas gali būti violetinės, rudos, žalios ar geltonos spalvos. Jis valgomas tik prinokęs, nes kitaip galima apsinuodyti solaninu. Solaninas – tai baklažano gynybinė medžiaga, skirta kenkėjams atbaidyti. Taip pat prieš valgant jį reikia termiškai apdoroti, žalias vartojimui netinka.
Burokėlis
Burokėlis labai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas sriubų ir mišrainių ruošime. Ši daržovė valgoma visa: tiek šaknis, tiek lapai, tiek lapkočiai. Tačiau viršutinė dalis yra lengviau virškinama ir iš jos organizmas pasisavina didesnį kiekį antioksidantų, vitaminų bei mineralų nei iš pačio šakniavaisio. Šakniavaisį naudingiausia valgyti žalią, nes termiškai apdorojant jame esantis krakmolas virsta cukrumi. Ypač vertingos sveikatai yra burokėlių sultys.