
Baklažanas gali būti violetinės, rudos, žalios ar geltonos spalvos. Jis valgomas tik prinokęs, nes kitaip galima apsinuodyti solaninu. Solaninas – tai baklažano gynybinė medžiaga, skirta kenkėjams atbaidyti. Taip pat prieš valgant jį reikia termiškai apdoroti, žalias vartojimui netinka.
Baklažanas – tai itin mažai kalorijų turintis produktas, puikiai tinkantis norint sulieknėti. Jame esančios maistinės skaidulos ne tik sumažins blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, bet ir išvalys žarnyną bei pasirūpins, kad sotumo jausmas išliktų ilgesniam laikui. Be to, baklažane esantis kalis padės stiprinti širdį ir greičiau pašalinti skysčių perteklių iš organizmo.
Kalorijos – 25 kcal
Angliavandeniai – 6 g
Natūralus cukrus – 4 g
Skaidulinės medžiagos – 3 g
Baltymai – 1 g
Riebalai – 0,2 g
Vitaminas B3 (niacinas) – 600 μg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 300 μg
Vitaminas B9 (folio rūgštis) – 22 μg
Geležis – 0,2 mg
Kalis – 229 mg

Avokadas vartojamas kaip daržovė dėl savo skonio ir tekstūros, tačiau, nepaisant to, tai nėra daržovė. Avokadas taipogi nėra ir vaisius, kad ir kaip būtų keista, pagal sandarą botaniškai tai uoga.

Morka gali būti oranžinės, baltos, gelsvos ar violetinės spalvos ir sverti iki 200 gramų ar daugiau. Valgomas ne tik šakniavaisis, bet ir lapai. Juos galima dėti į troškinius, garnyrus ar salotas.

Slyva – tai įvairių spalvų ir dydžių kaulavaisis. Ji gali sverti nuo 10 iki 40 gramų ir daugiau. Slyvos odelė būna geltona, oranžinė, raudona, violetinė, mėlyna, įvairių atspalvių arba tiesiog žalia. Ją galima valgyti šviežią, šaldytą, džiovintą ar perdirbtą, pavvyzdžiui, uogienės ar džemo pavidalu.

Pasiflora, dar žinoma kaip marakuja, angliškai vadinama passion fruit, o tai reiškia „aistros vaisius“. Ji gali būti geltonos arba violetinės spalvos. Prinokusią pasiflorą galima atskirti iš jos ryškiaspalvės ir sutrūkinėjusios odelės.

Kriaušė – labai senovinis vaisius, kurio pasaulyje yra apie 5 tūkst. rūšių ir veislių. Ji gali būti žalios, geltonos, raudonos ar rudos spalvos. Dažniausiai šios spalvos nesikeičia per visą kriaušės nokimo laikotarpį, todėl sunku atskirti, kada ji jau prinokusi, o kada dar ne.

Burokėlis labai paplitęs Lietuvoje ir naudojamas sriubų ir mišrainių ruošime. Ši daržovė valgoma visa: tiek šaknis, tiek lapai, tiek lapkočiai. Tačiau viršutinė dalis yra lengviau virškinama ir iš jos organizmas pasisavina didesnį kiekį antioksidantų, vitaminų bei mineralų nei iš pačio šakniavaisio. Šakniavaisį naudingiausia valgyti žalią, nes termiškai apdorojant jame esantis krakmolas virsta cukrumi. Ypač vertingos sveikatai yra burokėlių sultys.

Griežtis, kol neatsirado bulvė, buvo įprasta daržovė ant pietų stalo. Juo buvo praturtinamos sriubos ir troškiniai, jis puikiai tiko kaip garnyras prie mėsos.

Svogūnas – ne tik prieskonis, suteikiantis patiekalams puikų skonį ir aromatą, bet ir labai naudingas sveikatai augalas. Jis mažina kraujospūdį, suteikia širdies arterijoms elastingumo ir padeda kovoti su vėžiu.

Pastarnokas panašus į morką, o jo skonis primena petražolę ir salierą. Seniau tai buvo labai populiari daržovė, kurią žmonės vartojo taip, kaip dabar vartojama bulvė. Jis buvo mėgstamiausias garnyras prie žuvies ar mėsos, jį dėdavo į sriubas ir troškinius. Šiandien pastarnokas labiau naudojamas kaip prieskonis. Pastarnoko lapais ir žaliais gumbais gardinamos salotos, o termiškai apdorotu – mišrainės, troškiniai, sriubos bei mėsos patiekalai.

Medus – daug kalorijų turintis produktas, kurį iš esmės sudaro angliavandeniai, pagrinde gliukozė ir fruktozė. Tai natūralus saldiklis, naudojamas kaip sveikesnis cukraus pakaitalas.