Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.
Yra trys krakmolo rūšys: greitai virškinamas krakmolas, lėtai virškinamas krakmolas ir atsparus krakmolas.
Greitai virškinamas krakmolas yra termiškai apdorotas ir maksimaliai išvalytas. Jame nėra skaidulų ar kitų virškinimą lėtinančių medžiagų. Plonajame žarnyne jis greitai suskaidomas iki gliukozės ir iš karto patenka į kraują, sukeldamas aukštą glikemiją. Pagrindiniai tokio krakmolo šaltiniai yra duona, pyragai, sausainiai, pusryčių dribsniai, traškučiai, poliruoti virti ryžiai, karštos bulvės, bulvių košė bei pervirti pilno grūdo produktai.
Lėtai virškinamas krakmolas skaidomas palaipsniui per visą plonosios žarnos ilgį, užtikrindamas pastovų gliukozės tiekimą į kraują. Jo galima rasti tokiame maiste kaip sėklos, riešutai, ankštiniai augalai ir pilno grūdo produktai.
Atsparus krakmolas priskiriamas maistinėms skaiduloms. Organizmas jo pasisavinti negali, tačiau jis būtinas gerųjų žarnyno bakterijų balansui palaikyti. Šio krakmolo gausa pasižymi mirkyti grūdai ir šaltos termiškai apdorotos bulvės.