Osteoporozė – tai kaulų liga, kuomet pasireiškia kaulų retėjimas. Kaulai tampa trapūs ir lengvai pažeidžiami. Net menkiausias kritimas ar smūgis gali baigtis lūžiu, nors sveiki kaulai tokią traumą atlaikytų.
Osteoporozė dažnai vadinama „tyliąja liga“, nes gali vystytis daugelį metų be jokių akivaizdžių simptomų. Pirmuosius signalus, tokius kaip juosmens skausmas ir naktinis mėšlungis, žmonės dažniausiai ignoruoja, todėl apie šią ligą sužino tik tada, kai lūžta kaulas: dažniausiai riešo, stuburo ar klubo srityje. Kaulų osteoporozė diagnozuojama atliekant densitometriją – tyrimą, kurio metu nustatomas kaulų tankis.
Osteoporozė gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Viena pagrindinių – senėjimas. Iki 30 metų mūsų kaulai aktyviai auga ir tvirtėja, tačiau vėliau šis procesas sulėtėja ir jie pradeda silpti. Moterų kaulai po menopauzės tampa itin trapūs dėl hormoninių pokyčių. Per šį laikotarpį jų kaulų masė gali sumažėti net iki 15%. Tačiau osteoporozė gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Kalcio ir vitamino D trūkumas, didelis kofeino vartojimas, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas bei skydliaukės, inkstų, plaučių ir žarnyno ligos taip pat gali prisidėti prie osteoporozės vystymosi. Kartais ją sukelia nuo epilepsijos vartojami vaistai ar skydliaukės hormonai. Net ir genetika gali turėti įtakos šios ligos atsiradimui.
Osteoporozę galima kontroliuoti bei jos išvengti. Svarbu valgyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu kalcio ir vitamino D. Taip pat naudinga reguliariai sportuoti, ypač užsiimti veikla, kuri stiprina kaulus, pvz., bėgimas ar šokiai.
Kardio treniruotės – tai fizinio aktyvumo forma, kurioje dirbama dideliu intensyvumu, didinant širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Šio tipo treniruotės apima tokias veiklas kaip bėgimas, dviračio minimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir daugelį kitų, padedančių lavinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kurios mūsų organizmas negali pasigaminti pats, todėl ją turime gauti su maistu. Ši aminorūgštis itin svarbi tinkamai nervų sistemos veiklai ir geros nuotaikos palaikymui.
Rudieji ryžiai, arba pilno grūdo ryžiai – tai visaverčiai grūdai, turintys teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Šie ryžiai nėra apdorojami, todėl nuo jų nepašalinamas sėlenų sluoksnis, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų, mineralų bei vitaminų. Būtent dėl šios priežasties nevalyti ryžiai savo maistine verte gerokai lenkia baltuosius ryžius.
Kraujo grupės – tai mūsų kraujo klasifikacija, pagrįsta unikaliais žymekliais, vadinamais antigenais – specifiniais baltymais, esančiais eritrocitų paviršiuje. Šie antigenai, kuriuos paveldime iš savo tėvų, lemia mūsų kraujo grupę ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų imunitete.
PH – tai skalė, kuri matuoja, ar kažkoks skystis yra rūgštinis, neutralus ar šarminis. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 14: jei pH yra mažesnis nei 7, tai reiškia, kad medžiaga yra rūgštinė, jei 7 – neutrali, o jei didesnis nei 7 – šarminė. Mūsų organizmas stengiasi palaikyti tam tikrą pH lygį įvairiose kūno vietose, kad visi procesai vyktų tinkamai.
Omega-6, arba linolo rūgštis, yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pats jų pasigaminti negali, todėl jas turime gauti su maistu. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys – gerieji riebalai yra būtini ląstelių struktūrai ir normaliam kūno funkcionavimui.
Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.