Kardio treniruotės – tai fizinio aktyvumo forma, kurioje dirbama dideliu intensyvumu, didinant širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Šio tipo treniruotės apima tokias veiklas kaip bėgimas, dviračio minimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir daugelį kitų, padedančių lavinti širdies ir kraujagyslių sistemą.
Kardio treniruotės stiprina širdį, gerindamos jos veiklą ir didindamos kraujotaką. Reguliarūs kardio pratimai mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda sureguliuoti kraujo spaudimą.
Kardio treniruotės taip pat skatina medžiagų apykaitą ir kalorijų deginimą, todėl yra veiksmingos norintiems numesti svorio. Be to, intensyvi fizinė veikla skatina endorfinų – laimės hormonų išsiskyrimą, todėl atlikę kardio treniruotę jaučiamės žvalesni ir pozityviau nusiteikę.
Kardio treniruotės, nors ir turi daug privalumų, per didelis jų intensyvumas ar dažnis gali turėti neigiamą poveikį organizmui. Per dažnai atliekant itin intensyvius pratimus, kūnas nespėja atsigauti, todėl atsiranda raumenų nuovargis, sąnarių skausmai ar net traumos. Neskaitant to, ilgalaikė širdies apkrova gali sukelti širdies ritmo sutrikimus arba per didelį streso hormonų, tokių kaip kortizolis ar adrenalinas, lygį organizme ir susilpninti imuninę sistemą.
Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kurios mūsų organizmas negali pasigaminti pats, todėl ją turime gauti su maistu. Ši aminorūgštis itin svarbi tinkamai nervų sistemos veiklai ir geros nuotaikos palaikymui.
Rudieji ryžiai, arba pilno grūdo ryžiai – tai visaverčiai grūdai, turintys teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Šie ryžiai nėra apdorojami, todėl nuo jų nepašalinamas sėlenų sluoksnis, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų, mineralų bei vitaminų. Būtent dėl šios priežasties nevalyti ryžiai savo maistine verte gerokai lenkia baltuosius ryžius.
Kraujo grupės – tai mūsų kraujo klasifikacija, pagrįsta unikaliais žymekliais, vadinamais antigenais – specifiniais baltymais, esančiais eritrocitų paviršiuje. Šie antigenai, kuriuos paveldime iš savo tėvų, lemia mūsų kraujo grupę ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų imunitete.
PH – tai skalė, kuri matuoja, ar kažkoks skystis yra rūgštinis, neutralus ar šarminis. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 14: jei pH yra mažesnis nei 7, tai reiškia, kad medžiaga yra rūgštinė, jei 7 – neutrali, o jei didesnis nei 7 – šarminė. Mūsų organizmas stengiasi palaikyti tam tikrą pH lygį įvairiose kūno vietose, kad visi procesai vyktų tinkamai.
Fluoras – tai mikroelementas, natūraliai randamas vandenyje, dirvožemyje ir kai kuriuose maisto produktuose, tokiuose kaip juoda arbata, kava, lašiša, menkė, silkė ir graikiniai riešutai. Nors mūsų organizmui jo reikia nedideliais kiekiais, šis mineralas atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant dantų ir kaulų sveikatą.
Osteoporozė – tai kaulų liga, kuomet pasireiškia kaulų retėjimas. Kaulai tampa trapūs ir lengvai pažeidžiami. Net menkiausias kritimas ar smūgis gali baigtis lūžiu, nors sveiki kaulai tokią traumą atlaikytų.
Omega-6, arba linolo rūgštis, yra nepakeičiamos riebalų rūgštys. Tai reiškia, kad mūsų organizmas pats jų pasigaminti negali, todėl jas turime gauti su maistu. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys – gerieji riebalai yra būtini ląstelių struktūrai ir normaliam kūno funkcionavimui.
Žuvis yra vienas vertingiausių maisto produktų, kurį galime įtraukti į savo mitybą. Joje gausu aukštos kokybės baltymų, padedančių atkurti ir sustiprinti raumenų audinius, o tai ypač svarbu sportuojantiems. Be to, žuvies baltymai yra lengvai virškinami, todėl ji puikiai tinka žmonėms su jautria virškinimo sistema.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.