Flavonoidai – tai natūralūs junginiai, esantys augaluose, kurie suteikia vaisiams, daržovėms ir gėlėms jų ryškias spalvas, aromatą ir skonį. Šios medžiagos ne tik atlieka svarbų vaidmenį gyvybiniuose augalų procesuose, bet ir turi didelį poveikį mūsų sveikatai.
Flavonoidai veikia kaip stiprūs antioksidantai. Jie kovoja su laisvaisiais radikalais, kurie gali pažeisti mūsų ląsteles ir sukelti uždegimus ar net lėtines ligas. Valgant daug maisto, kuriame gausu flavonoidų, galima sumažinti širdies ligų, diabeto ir net kai kurių vėžio rūšių riziką.
Flavonoidai taip pat gerina kraujotaką. Jie didina kraujagyslių sienelių elastingumą, mažina cholesterolio kiekį ir padeda reguliuoti kraujospūdį, taip mažindami širdies priepuolio ir insulto riziką. Be to, šios medžiagos stiprina imuninę sistemą bei teigiamai veikia atmintį ir protinį aiškumą.
Flavonoidai natūraliai randami įvairiuose augaliniuose maisto produktuose, tokiuose kaip:
Kepenys – didžiausias vidaus organas, sveriantis apie 1,5 kg. Jos itin svarbios mūsų organizmui, nes yra atsakingos už daugybę gyvybinių funkcijų: valo kraują, šalina toksinus, gamina tulžį, reikalingą riebalų virškinimui, bei saugo energiją glikogeno pavidalu. Šis organas taip pat dalyvauja vitaminų ir mineralų kaupime bei hormonų reguliavime. Dėl to kepenų sveikata tiesiogiai veikia viso organizmo būklę.
Pupelės – vienas seniausių žmonijos maisto produktų, vartojamas jau tūkstantmečius. Jų yra gan įvairių: juodų, baltų, raudonų, margų – kiekviena rūšis turi savo ypatingą skonį, spalvą ir maistinę vertę.
Hipotirozė yra būklė, kai skydliaukė nesugeba pagaminti pakankamai hormonų, reikalingų normalioms kūno funkcijoms palaikyti. Ši liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, yra atsakinga už metabolizmo reguliavimą, energijos gamybą ir netgi nuotaikos kontrolę. Kai jos veikla sulėtėja, organizmas pradeda dirbti „lėčiau“.
Kalorijos yra esminis aspektas, kurį turėtume suprasti, siekiant sveikos gyvensenos. Jos lemia mūsų kūno energijos lygį, svorį ir bendrą sveikatą.
Silicis yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo mikroelementų. Nors apie jį nekalbama taip dažnai, kaip apie kalcį ar geležį, silicis atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant mūsų sveikatą. Jis užtikrina jungiamųjų audinių: kaulų, kremzlių, sausgyslių ir odos, atsparumą bei elastingumą.
Virškinimo sistema yra sudėtinga ir itin svarbi kūno dalis, kurios pagrindinė užduotis – paversti suvartotą maistą lengvai pasisavinamomis maistinėmis medžiagomis. Šios medžiagos vėliau naudojamos energijai gaminti, ląstelėms atnaujinti bei kitoms gyvybiškai svarbioms organizmo funkcijoms.
Rauginti kopūstai – tai natūralūs probiotikai. Šių daržovių fermentacijos metu susidaro naudingi mikroorganizmai, padedantys palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą. Reguliarus raugintų kopūstų vartojimas gerina virškinimą, stiprina imuninę sistemą ir netgi gali sumažinti uždegiminius procesus organizme.
Argininas, dar žinomas kaip L-argininas – tai viena iš pusiau nepakeičiamų aminorūgščių, dalyvaujančių įvairiuose organizmo procesuose, įskaitant kreatino gamybą. Ši aminorūgštis dažnai vadinama baltymų „statybine medžiaga“, tačiau jos nauda yra daug platesnė nei vien tik baltymų sintezė.
Maistinės medžiagos yra būtinos mūsų organizmui, kad jis galėtų tinkamai funkcionuoti ir išliktų sveikas. Tai yra įvairios medžiagos, kurias gauname su maistu ir kurios padeda mūsų kūnui augti, atkurti pažeistus audinius bei palaikyti energijos lygį. Be jų gyvybiniai procesai tiesiog sustotų.
Skydliaukė – stambi, drugelio formos liauka, esanti priekinėje kaklo dalyje, žemiau Adomo obuolio. Tai viena svarbiausių organizmo dalių, atsakinga už hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, gamybą. Šioje liaukoje sintetinami du pagrindiniai hormonai – tiroksinas ir trijodtironinas, kurie daro įtaką beveik visoms kūno funkcijoms.