Vištienos krūtinėlė

Vištienos krūtinėlė

Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.

Vištienos krūtinėlė pasižymi dideliu baltymų bei mažu riebalų kiekiu. Turi daug vitaminų ir mineralų, ypač niacino, pantoteno rūgšties, piridoksino, cinko, fosforo ir seleno.

Vištienos krūtinėlė – maistinė vertė (100 g)


Kalorijos – 166 kcal

Angliavandeniai
– 0 g
Baltymai – 32 g

Riebalai
– 3 g
Mononesotieji riebalai – 1 g
Polinesotieji riebalai – 1 g
Sotieji riebalai – 1 g
Cholesterolis – 116 mg

Vitaminas B2
(riboflavinas) – 190 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 9 450 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 580 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 920 µg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 0,2 μg

Cinkas
– 1 mg
Fosforas – 241 mg
Geležis – 0,5 mg
Kalis – 343 mg
Magnis – 32 mg
Natris – 47 mg
Selenas – 32 µg




Vištiena

Vištiena

Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.

Skaityti toliau


Riebalai ir jų rūšys

Riebalai ir jų rūšys

Riebalai sudaro kūno ląsteles ir yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip baltymai ir angliavandeniai. Jei organizmui trūksta riebalų, gali pasireikšti ir vitaminų A, D, E ir K trūkumas, nes tai riebaluose tirpūs vitaminai ir riebalai yra būtini jų įsisavinimui.

Skaityti toliau


Vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui

Vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui

Vitaminas D (kalciferolis) pagrinde gaunamas iš saulės, net 90 procentų, dėl to dar žinomas kaip saulės vitaminas. Maistas gali aprūpinti organizmą tik nedideliu jo kiekiu. Svarbu paminėti, kad apsauginės priemonės nuo saulės beveik visiškai blokuoja vitamino D sintezę odoje.

Skaityti toliau


Vitaminas B ir jo būtinybė mūsų nervų sistemai

Vitaminas B ir jo būtinybė mūsų nervų sistemai

Vitaminas B dalyvauja daugelyje kūno procesų. Yra būtinas pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir nepaprastai svarbus normaliai nervų sistemos veiklai. Gyvulinės kilmės produktai ir mėsa yra pagrindiniai vitamino B šaltiniai, tačiau jo taip pat turi ir daržovės, vaisiai bei daugelis kitų produktų.

Skaityti toliau


Vitaminas A – ne tik akims, bet ir reprodukcijai

Vitaminas A – ne tik akims, bet ir reprodukcijai

Vitamino A pagrindas yra retinolis, dėl to jis taip pat vadinamas retinoliu, retinaliu, retinoidu arba retinoine rūgštimi.

Skaityti toliau


Vištienos šlaunelės

Vištienos šlaunelės

Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.

Skaityti toliau


Kiauliena

Kiauliena

Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.

Skaityti toliau


Jautiena

Jautiena

Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.

Skaityti toliau


Silkė

Silkė

Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti. 

Skaityti toliau


Lašiša

Lašiša

Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.

Skaityti toliau




© 2024 sveikiau.lt