Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.
Kiauliena priskiriama prie riebios mėsos, tačiau yra ir liesų jos dalių, pavyzdžiui, nugarinė, sprandinė ir kumpis. Šios kiaulienos dalys pagrinde sudarytos iš raumens, todėl jose dominuoja baltymai.
Kiauliena pasižymi baltymų ir nepakeičiamų aminorūgščių gausa. Be to, joje esantys B grupės vitaminai, tokie kaip tiaminas, riboflavinas, niacinas, cholinas, pantoteno rūgštis ir piridoksinas gerina medžiagų apykaitą, stiprina nervų sistemą ir puoselėja odą.
Kalorijos – 242 kcal
Angliavandeniai – 0 g
Baltymai – 27 g
Riebalai – 14 g
Mononesotieji riebalai – 6 g
Polinesotieji riebalai – 1 g
Sotieji riebalai – 5 g
Cholesterolis – 80 mg
Vitaminas B1 (tiaminas) – 880 µg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 320 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 5 040 µg
Vitaminas B4 (cholinas) – 93 900 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 700 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 460 µg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 0,7 µg
Vitaminas D – 1 μg
Chromas – 10 µg
Cinkas – 2 mg
Fosforas – 246 mg
Geležis – 1 mg
Kalis – 423 mg
Magnis – 28 mg
Natris – 62 mg
Selenas – 45 µg
Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.
Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.
Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.
Riebalai sudaro kūno ląsteles ir yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip baltymai ir angliavandeniai. Jei organizmui trūksta riebalų, gali pasireikšti ir vitaminų A, D, E ir K trūkumas, nes tai riebaluose tirpūs vitaminai ir riebalai yra būtini jų įsisavinimui.
Vitaminas D (kalciferolis) pagrinde gaunamas iš saulės, net 90 procentų, dėl to dar žinomas kaip saulės vitaminas. Maistas gali aprūpinti organizmą tik nedideliu jo kiekiu. Svarbu paminėti, kad apsauginės priemonės nuo saulės beveik visiškai blokuoja vitamino D sintezę odoje.
Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.
Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti.
Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.
Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.
Krevetės yra labai mėgstamos visame pasaulyje. Jas galima virti, kepti keptuvėje arba ant grotelių. Jomis gardinamos sriubos ir troškiniai. Krevečių galvos ir kiautai taip pat naudojami maistui, iš jų gaminami sultiniai žuvies patiekalams. Šios jūrų gėrybės pasižymi gaiviu, lengvai salstelėjusiu skoniu.