SVEIKIAU.LTVištienos šlaunelės
Vištienos šlaunelės pasižymi didele maistine verte ir yra itin naudingos sveikatai. Jose gausu vitaminų ir mineralų, tokių kaip cinkas, fosforas, geležis, kalis, magnis, natris, selenas ir B grupės vitaminai. Tačiau vištienos šlaunelės neturi nei angliavandenių, nei skaidulų, todėl geriausias garnyras prie jų – salotos arba garuose troškintos daržovės.
Vištienos šlaunelių mėsa yra geriausias baltymų šaltinis sportuojantiems, siekiant padidinti raumenų masę. Skaniausias ir sveikiausias variantas – vištienos šlaunelės orkaitėje. Svarbu, kad jos neapdegtų, nes tuomet baltymai taps sunkiau įsisavinami.
Vištienos šlaunelės – maistinė vertė (100 g)
Kalorijos – 156 kcal
Angliavandeniai – 0 g
Baltymai – 24 g
Riebalai – 6 g
Mononesotieji riebalai – 2 g
Polinesotieji riebalai – 1 g
Sotieji riebalai – 2 g
Cholesterolis – 127 mg
Vitaminas B2 (riboflavinas) – 180 µg
Vitaminas B3 (niacinas) – 5 050 µg
Vitaminas B5 (pantoteno rūgštis) – 1 100 µg
Vitaminas B6 (piridoksinas) – 370 µg
Vitaminas B12 (kobalaminas) – 0,4 µg
Vitaminas D – 100 μg
Cinkas – 2,5 mg
Fosforas – 184 mg
Geležis – 1 mg
Kalis – 239 mg
Magnis – 22 mg
Natris – 117 mg
Selenas – 28 µg
Vištienos krūtinėlė
Vištienos krūtinėlė – vertingiausia vištos arba gaidžio dalis. Ji žinoma kaip dietinis maistas ir yra mėgstama daugelio žmonių. Vištienos krūtinėlės patiekalai paruošiami greitai, yra skanūs ir juos taip pat mielai valgo vaikai ir senoliai. Patys sveikiausi – vištienos krūtinėlė ant grilio ir virta vištienos krūtinėlė.
Vištiena
Vištiena yra pati populiariausia paukštiena. Tai vištos arba gaidžio mėsa. Vištienos patiekalai paruošiami gana greitai ir gali būti labai įvairūs. Jiems naudojama vištos krūtinėlė, šlaunelės ir sparneliai. Vištieną galima virti, kepti, rūkyti, vytinti ir šutinti.
Riebalai ir jų rūšys
Riebalai sudaro kūno ląsteles ir yra viena iš pagrindinių maistinių medžiagų, kaip baltymai ir angliavandeniai. Jei organizmui trūksta riebalų, gali pasireikšti ir vitaminų A, D, E ir K trūkumas, nes tai riebaluose tirpūs vitaminai ir riebalai yra būtini jų įsisavinimui.
Vitaminas D ir jo svarba mūsų organizmui
Vitaminas D (kalciferolis) pagrinde gaunamas iš saulės, net 90 procentų, dėl to dar žinomas kaip saulės vitaminas. Maistas gali aprūpinti organizmą tik nedideliu jo kiekiu. Svarbu paminėti, kad apsauginės priemonės nuo saulės beveik visiškai blokuoja vitamino D sintezę odoje.
Vitaminas B ir jo būtinybė mūsų nervų sistemai
Vitaminas B dalyvauja daugelyje kūno procesų. Yra būtinas pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir nepaprastai svarbus normaliai nervų sistemos veiklai. Gyvulinės kilmės produktai ir mėsa yra pagrindiniai vitamino B šaltiniai, tačiau jo taip pat turi ir daržovės, vaisiai bei daugelis kitų produktų.
Kiauliena
Kiauliena yra labai vartojama mėsa visame pasaulyje, ypač Europoje ir Kinijoje. Iš jos ruošiami įvairūs mėsos patiekalai, tokie kaip dešros, kukuliai ar šaltiena. Ją galima virti, kepti, rūkyti, sūdyti ir vytinti.
Jautiena
Jautiena – tai bizono, jako, buivolo, veršelio, jaučio arba karvės mėsa. Populiariausi jautienos patiekalai – jautienos troškinys ir steikas.
Silkė
Silkė – tai pilkai sidabrinės spalvos žuvis tamsia nugara. Ją galima kepti, sūdyti ir marinuoti.
Lašiša
Lašiša yra Atlanto ir Ramiojo vandenyno žuvis, pasižyminti išskirtinia rausva mėsa. Jos mėsos spalva priklauso nuo to, kuo ji minta, pagrinde, tai smulkūs vėžiagyviai ir krevetės. Ūkiuose išauginta lašiša raudoną atspalvį įgauna chemikalų pagalba. Kai kurios lašišų rūšys gali užaugti iki 1,5 metrų ilgio ir 45 kilogramų svorio.
Ešerys
Ešerys užauga iki 50 cm ilgio. Jo nugara yra tamsiai žalsva, o pilvas baltas. Šonai žalsvai gelsvi su tamsiomis skersinėmis juostomis. Ešerys pasižymi tvirta tekstūra ir švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu. Jį galima kepti orkaitėje, keptuvėje, troškinti garuose ar net valgyti žalią.