SVEIKIAU.LTJodas
Jodas yra labai svarbus mikroelementas, kurio organizmui reikia mažomis dozėmis. Jis įeina į skydliaukės hormonų sudėtį ir dalyvauja kalcio absorbcijoje.
Jodo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių, ypač nėštumo metu, ir pakenkti fiziniam bei psichiniam vaisiaus vystymuisi. Sutrinka skydliaukės veikla, atsiranda nuolatinis nuovargis, dirglumas ir energijos stoka. Kadangi jodas dalyvauja medžiagų apykaitoje, jo trūkumas taip pat gali sukelti svorio priaugimą.
Jodo perteklius valgant maisto produktus yra neįmanomas. Dažniausia to priežastis – ilgalaikis jodo preparatų vartojimas.
Jodo šaltiniai
Jodo šaltiniai pagrinde yra jūrų augalai ir gyvūnai. Tai gali būti jūros kopūstai, tunas, silkė, menkė, lašiša, otas, sardinės, omarai, krevetės, moliuskai ir kitos jūrų gėrybės. Jodas, nors ir nedideliais kiekiais, taip pat randamas ir augaliniuose produktuose, tokiuose kaip soja, pupelės, česnakai, špinatai, ropės ir sezamo sėklos.
Fosforas
Fosforas – tai būtinas organizmui mineralas, kuris kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Be to, fosforas atlieka svarbų vaidmenį perduodant genetinę informaciją ir generuojant energiją. Dalyvauja medžiagų apykaitos ir augimo procesuose, aminorūgščių formavimesi bei nervų sistemos veikloje.
Varis
Varis yra labai reikšmingas mikroelementas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizme. Jis būtinas geležies pasisavinimui, hemoglobino sintezei, deguonies apykaitai, cukraus metabolizmui ir nervų sistemos funkcijoms. Kaip ir geležis, varis dalyvauja eritrocitų gamyboje, kaulų formavimesi, imuniteto stiprinime bei kraujotakos ir nervų sistemos veikloje.
Cinkas
Cinkas yra itin svarbus mikroelementas, kurio stygius ilgainiui sukelia rimtus negalavimus, tokius kaip alergijos, diabetas, katarakta ir kurtumas. Be to, vyrams gali pasireikšti prostatos adenoma, o vaikams – raidos sutrikimai. Cinko trūkumas taip pat siejamas su epilepsija, šizofrenija ir kitomis psichinėmis ligomis.
Kalis
Kalis yra nepaprastai svarbi mineralinė medžiaga, dalyvaujanti gyvybiniuose organizmo procesuose, tokiuose kaip angliavandenių ir baltymų apykaita, mineralų ir vandens balansas, kraujo spaudimo reguliavimas, širdies ritmas, raumenų ir nervų sistemos veikla.
Magnis
Magnis – dar vienas svarbus mineralas, būtinas kaulų ir dantų struktūrai bei normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Didžioji jo dalis koncentruojasi kauluose, net ⅔ šio mineralo kiekio. Tačiau nepaisant to, magnio nauda yra labai plataus spektro ir įtakoja daugelį organizmo funkcijų.
Selenas
Selenas – būtinas mikroelementas, reikalingas organizmui labai nedidelėmis dozėmis. Jis aptinkamas įvairiuose maisto produktuose, tačiau jo kiekis maiste dažniausiai priklauso nuo seleno koncentracijos dirvožemyje ir vandenyje, kuriame augo ir gyveno augalai bei gyvūnai.
Geležis
Geležis organizme atlieka svarbų vaidmenį kraujo formavimesi ir deguonies transportavime. Tai nepakeičiama mineralinė medžiaga, gaunama tiek iš gyvulinės, tiek iš augalinės kilmės produktų. Tačiau geležies pasisavinimas iš maisto gali skirtis priklausomai nuo šaltinio. Iš mėsos pasisavinama apie 30 proc. geležies, o iš grūdinių kultūrų – tik 5-10 proc. Šis procentas dar labiau sumažėja, jei kava, arbata ar pieno produktai vartojami kartu su šiuo mineralu. Be to, geležis ir vitaminas C turi komandinį poveikį, todėl jie abu turėtų būti toje pačioje lėkštėje.
Natris
Natris – itin svarbus mikroelementas ir elektrolitas, kuris kartu su kaliu sukuria elektrolitinę aplinką, reikalingą nervų ir raumenų ląstelių veiklai bei palaiko skysčių balansą organizme, užkirsdamas kelią dehidratacijai. Natris taip pat stimuliuoja virškinimo sistemą, gerina kraujotaką, stiprina širdį ir kraujagysles, reguliuoja pH lygį ir dalyvauja metabolizmo bei nervų sistemos veikloje.
Bertoletijos
Bertoletijos, dar žinomos kaip braziliški riešutai, auga Pietų Amerikoje, pagrinde Amazonės miškuose. Tai gana dideli riešutai, kurių ilgis gali siekti 5 centimetrus. Bertoletijos sunoksta maždaug 2 kilogramus sveriančiame apvaliame lukšte, kuriame jų gali būti nuo 12 iki 20 vienetų.
Cukrūs
Cukrūs – tai paprastieji angliavandeniai, kurie struktūriškai skirstomi į monosacharidus ir disacharidus. Monosacharidai susideda iš vieno monomero, pvz., gliukozė, fruktozė ir galaktozė, o disacharidai – iš dviejų susijungusių monosacharidų, pvz., sacharozė ir laktozė. Sacharozė yra viena iš labiausiai naudojamų cukrų formų, tai – paprastasis cukrus. Dažniausiai jis išgaunamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių ir naudojamas gazuotų gėrimų, saldainių ir kitų konditerijos gaminių saldinimui.