Kas yra chromas ir kokia jo nauda organizmui?

Kas yra chromas ir kokia jo nauda organizmui?

Chromas – tai maistinė medžiaga, kurios organizmas pats negamina, todėl ją būtina gauti su maistu. Šis mikroelementas ypatingas tuo, kad mažina alkį ir norą smaližiauti, o tai gali būti naudinga tiems, kurie nori numesti svorio.

Chromo nauda


Chromo nauda organizmui yra nepakeičiama, šis mineralas:
• Gerina medžiagų apykaitą.
• Aktyvina daugelį organizme vykstančių fermentinių reakcijų.
• Stimuliuoja riebalų, rūgščių ir cholesterolio sintezę.
• Skatina gliukozės pasisavinimą bei reguliuoja jos koncentraciją kraujyje.
• Kontroliuoja insulino apykaitą.
• Dalyvauja energijos gamyboje.

Chromas lieknėjimui


Chromas didina insulino veiksmingumą, subalansuoja gliukozės kiekį kraujyje ir palengvina angliavandenių, riebalų bei baltymų apykaitą organizme. Dėl to šis mikroelementas padeda efektyviau deginti riebalus, malšina alkį ir norą valgyti saldžiai.

Chromo trūkumas


Chromo trūkumas gali turėti šiuos simptomus:
• padidėjęs apetitas;
• potraukis saldumynams;
• dirglumas ir galvos svaigimas 6 valandas nieko nevalgius;
• sumažėjęs gliukozės toleravimas;
• padidėjęs insulino kiekis kraujyje;
• šaltas prakaitas;
• didelis prakaitavimas;
• mieguistumas;
• nuovargis;
• troškulys;
• šaltos rankos;
• pagausėjęs lipidų kiekis plazmoje;
• padidėjęs cholesterolis;
• hiperglikemija;
• periferinė neuropatija;
• koordinacijos sutrikimai.

Chromas maiste


MAISTO PRODUKTAI – CHROMAS (100g)

Midijos – 128 μg
Alaus mielės – 116 μg
Bertoletijos – 100 μg
Austrės – 57 μg
Pilno grūdo duona – 42 μg
Čili pipirai – 30 μg
Ruginė duona – 30 μg
Džiovintos datulės – 29 μg
Kriaušės – 27 μg
Bulvės – 24 μg
Kviečių gemalai – 23 μg
Pomidorai – 20 μg
Šampinjonai – 17 μg
Brokoliai – 16 μg
Lazdynų riešutai – 12 μg
Kiauliena – 10 μg




Somatotropinas

Somatotropinas

Somatotropinas (STH, GH, HGH) – tai augimo hormonas, kuris yra ypač svarbus vaikams, tačiau būtinas ir suaugusiems bei vyresnio amžiaus žmonėms. Jis ne tik reguliuoja augimą, bet ir yra atsakingas už riebalų, angliavandenių bei baltymų apykaitą, todėl dalyvauja ir kūno svorio reguliavime. Augimo hormono trūkumas gali būti staigaus svorio padidėjimo priežastis.

Skaityti toliau


Cholesterolis

Cholesterolis

Cholesterolis (cholesterinas) – aptinkamas beveik visose žmogaus kūno ląstelėse. Tai gyvybiškai svarbi riebalinė medžiaga (lipidai), kuri dalyvauja vitamino D, estrogeno ir testosterono gamyboje. Cholesterolį organizmas gali sintetinti pats arba pasisavinti iš maisto.

Skaityti toliau


Aminorūgštys – kas tai?

Aminorūgštys – kas tai?

Aminorūgščių nauda organizmui yra įvairiapusiška. Jos palaiko gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą, aktyvina smegenų veiklą, pakelia nuotaiką, suteikia energijos bei skatina medžiagų apykaitą.

Skaityti toliau


Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?

Kas yra omega-3 riebalų rūgštys?

Omega-3 yra gerieji riebalai, kurių organizmas turi gauti kasdien su maistu, nes pats jų nesintetina. Tai – nesočiosios riebalų rūgštys. Jas sudaro augalinės kilmės alfa linoleno rūgštis (ALR) ir jūrinių žuvų riebaluose bei dumbliuose randama dokozaheksaeno (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR).

Skaityti toliau


Krakmolas

Krakmolas

Krakmolas yra pagrindinis angliavandenių šaltinis žmogaus mityboje. Tai sudėtinis angliavandenis (polisacharidas), kuris užtikrina lėtą ir ilgalaikį energijos išsiskyrimą. Jis aptinkamas tokiuose maisto produktuose kaip bulvės, kviečiai, ryžiai, kukurūzai, žalieji bananai, svogūnai, šakniastiebiai, stiebagumbiai ir šaknys. Prieš valgant šiuos produktus rekomenduojama juos termiškai apdoroti, tai gali būti virimas, troškinimas ar kepimas, tada organizmas galės lengviau įsisavinti juose esantį krakmolą. Tačiau jų kepti aukštesnėje nei 120 °C temperatūroje nepatartina, nes tuomet pradeda formuotis kancerogeninė medžiaga akrilamidas. Šis junginys randamas aliejuje keptuose maisto produktuose, tokiuose kaip bulvių traškučiai, bulvytės fri ir kepta duona.

Skaityti toliau


Siera – nepaprastai svarbi maistinė medžiaga

Siera – nepaprastai svarbi maistinė medžiaga

Siera yra esminė ir nepakeičiama maistinė medžiaga, kuri vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme. Viena iš svarbiausių jos funkcijų – aminorūgščių sintezė. Siera taip pat aktyvuoja tam tikrus fermentus bei dalyvauja reikšminguose metabolizmo procesuose: riebalų rūgščių apykaitoje ir energijos gamyboje.

Skaityti toliau


Kam reikalingas kolagenas?

Kam reikalingas kolagenas?

Kolagenas yra baltymas, kuris sudaro didžiąją dalį mūsų odos, kaulų, raumenų, sausgyslių ir raiščių struktūros. Jis veikia kaip klijai, kurie laiko mūsų kūną kartu ir padeda išlaikyti jo tvirtumą bei elastingumą. Be kolageno, mūsų oda būtų mažiau elastinga ir linkusi į raukšles.

Skaityti toliau


Kaip vanduo reguliuoja mūsų savijautą?

Kaip vanduo reguliuoja mūsų savijautą?

Vanduo – tai ne tik gaivus gėrimas karštą dieną. Tai gyvybiškai svarbi medžiaga, be kurios negalėtų egzistuoti nei vienas gyvas organizmas. Mūsų kūnas sudarytas maždaug iš 70% vandens, ir jis mums atlieka daugybę itin svarbių funkcijų. Be vandens mes negalėtume išgyventi ilgiau nei kelias dienas.

Skaityti toliau


Ar kortikosteroidai gali būti pavojingi?

Ar kortikosteroidai gali būti pavojingi?

Kortikosteroidai – tai hormonai, gaminami antinksčių liaukose, kuriuos sudaro dvi pagrindinės hormonų grupės: gliukokortikoidai, veikiantys uždegimą, ir mineralkortikoidai, reguliuojantys vandens ir elektrolitų balansą.

Skaityti toliau


Kokius negalavimus gydo probiotikai?

Kokius negalavimus gydo probiotikai?

Probiotikai – naudingi mikroorganizmai, kurie natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Dažniausiai tai yra „gerosios“ bakterijos, kurios kovoja su “blogosiomis”, padėdamos išlaikyti tinkamą bakterijų balansą žarnyne.

Skaityti toliau




© 2024 sveikiau.lt