SVEIKIAU.LTKada fluoras naudingas, o kada ne?
Fluoras – tai mikroelementas, natūraliai randamas vandenyje, dirvožemyje ir kai kuriuose maisto produktuose, tokiuose kaip juoda arbata, kava, lašiša, menkė, silkė ir graikiniai riešutai. Nors mūsų organizmui jo reikia nedideliais kiekiais, šis mineralas atlieka itin svarbų vaidmenį palaikant dantų ir kaulų sveikatą.
Fluoras pasižymi unikalia savybe – gebėjimu remineralizuoti pažeistus dantis. Tai reiškia, kad šis mikroelementas padeda atkurti emalį – kietą mineralinį sluoksnį ant dantų paviršiaus, kuris apsaugo juos nuo gedimų. Be to, fluoras būtinas kaulams. Nepakankamas jo kiekis gali padidinti riziką susirgti osteoporoze ir kitomis kaulų ligomis.
Fluoras ne tik natūraliai randamas maiste, jo taip pat dedama į tokius produktus kaip dantų pasta, burnos skalavimo skystis ir geriamas vanduo buteliuose. Dėl to fluoro trūkumas yra gana retas reiškinys.
Fluoras gali būti kenksmingas, jei jo suvartojama per daug. Per didelis šio mineralo kiekis organizme gali sukelti fluorozę – ligą, pasireiškiančią dantų spalvos pokyčiais ir padidėjusiu dantų bei kaulų trapumu. Sunkiais atvejais dantys gali tapti dėmėti ir deformuotis.
Kalakutiena ir jos poveikis sveikatai
Kalakutiena yra vienas iš sveikiausių baltymų šaltinių, dažnai naudojamas sveikoje mityboje. Ši mėsa turi mažai riebalų ir kalorijų, todėl puikiai tinka tiems, kurie siekia numesti svorio ar sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kasdien būtinas vitaminas – B1
Vitaminas B1, dar žinomas kaip tiaminas – tai gyvybiškai svarbus vitaminas. Jis padeda organizmui angliavandenius paversti energija, todėl yra esminis tinkamam smegenų ir raumenų funkcionavimui. Be jo mūsų kūnas negalėtų efektyviai panaudoti maisto kaip energijos šaltinio.
Kuo ypatingos mūsų ląstelės?
Ląstelės yra mažiausios gyvos mūsų kūno dalys. Šios dalys, tarsi statybiniai blokai, sudaro audinius, o audiniai – organus, kurie atlieka įvairias, organizmui gyvybiškai svarbias funkcijas.
Kam žmogui reikalingi mineralai?
Mineralai, arba mineralinės medžiagos, yra būtini visoms gyvybės formoms, įskaitant žmones. Jie yra tarsi statybinė medžiaga, iš kurios sudarytos mūsų kūno dalys. Mineralai – kaulų, dantų, raumenų, kraujo ir nervų ląstelių pagrindas.
Ką verta žinoti apie bolivinę balandą?
Bolivinė balanda, dar žinoma kaip kvinoja, kinva arba kynva – tai supermaistas, kilęs iš Pietų Amerikos Andų kalnų. Ji išsiskiria dideliu baltymų kiekiu bei aprūpina organizmą visomis devyniomis būtiniausiomis aminorūgštimis, kurios dažniausiai randamos tik gyvūninės kilmės produktuose, todėl yra nepakeičiama vegetarų ir veganų mityboje. Be to, bolivinės balandos sėklos neturi glitimo bei yra puikus skaidulų šaltinis, gerinantis virškinimą ir mažinantis cholesterolio kiekį kraujyje.
Kodėl svarbu palaikyti tinkamą organizmo pH?
PH – tai skalė, kuri matuoja, ar kažkoks skystis yra rūgštinis, neutralus ar šarminis. Ši skalė svyruoja nuo 0 iki 14: jei pH yra mažesnis nei 7, tai reiškia, kad medžiaga yra rūgštinė, jei 7 – neutrali, o jei didesnis nei 7 – šarminė. Mūsų organizmas stengiasi palaikyti tam tikrą pH lygį įvairiose kūno vietose, kad visi procesai vyktų tinkamai.
ABO kraujo grupės
Kraujo grupės – tai mūsų kraujo klasifikacija, pagrįsta unikaliais žymekliais, vadinamais antigenais – specifiniais baltymais, esančiais eritrocitų paviršiuje. Šie antigenai, kuriuos paveldime iš savo tėvų, lemia mūsų kraujo grupę ir atlieka svarbų vaidmenį mūsų imunitete.
Kuo vertingi ir kuo pavojingi rudieji ryžiai?
Rudieji ryžiai, arba pilno grūdo ryžiai – tai visaverčiai grūdai, turintys teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Šie ryžiai nėra apdorojami, todėl nuo jų nepašalinamas sėlenų sluoksnis, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų, mineralų bei vitaminų. Būtent dėl šios priežasties nevalyti ryžiai savo maistine verte gerokai lenkia baltuosius ryžius.
Triptofanas – kas tai?
Triptofanas yra nepakeičiama aminorūgštis, kurios mūsų organizmas negali pasigaminti pats, todėl ją turime gauti su maistu. Ši aminorūgštis itin svarbi tinkamai nervų sistemos veiklai ir geros nuotaikos palaikymui.
Kardio treniruotės – nauda ne tik širdžiai
Kardio treniruotės – tai fizinio aktyvumo forma, kurioje dirbama dideliu intensyvumu, didinant širdies ritmą ir kvėpavimo dažnį. Šio tipo treniruotės apima tokias veiklas kaip bėgimas, dviračio minimas, plaukimas, šokinėjimas per virvutę ir daugelį kitų, padedančių lavinti širdies ir kraujagyslių sistemą.